viskas

viskas: vìskas pron. def. sing. (1) K, Rtr, RŽ, KŽ, DrskŽ, viskàs (4) DrskŽ; N, L, ŠT10 drauge paėmus visa kas, visa (ppr. kalbant apie bendrą reiškinį): Jis vìską užmiršta K.Būg. Vìską išrodau aš jamui J. Geroje žemėje vìskas auga DŽ. Gali dar vìsko būti DŽ¹. Vìskas gražu, puiku NdŽ. Jau tę anas vìsko pripirko LzŽ. Labai sumažėj[o] viskõ krautuvėsa DrskŽ. Viskas gi R, R15. Pakeliui mudu išsiaiškinome viską. Ir dabar jau mudu seni pažįstami I.Simon. Viskas buvo jų pačių daroma J.Jabl. Čia viskas jo draudžiama (ginama) imti J.Jabl. Reikdavo dirbt vìską LKT220(Dt). Viskas praeina pasaulyje, viskas nyksta, baigiasi J.Balč. Jau vìskas pasibaigė: prabėgo jaunystė, neliko sveikatos – nėr ko jau laukt i ko norėt Jrb. Ir piktumo, ir gerumo, ir vìsko reik Rsn. Vìską darykit pagal dešimt Dievo įsakymų Žž. Vìską reikia pasiklausyti, ale vìskam reikia abejoti Plšk. Įsineštut savo vìską i miegotut į stubą Plšk. Mano vìską paliko, kitų išvežė ir nuo lauko dobilus Pgg. Kur tu rasi, ka jau tei žmogui vìskas gerai būtų! [p]Vdk. Augom pulkelis vaikų – viskõ teko matyt Kair. Dabar žemę man atidavė su mišku, su viskuõ Žž. Palikom po palaikių marškinių, ka sudegė – vìską sudegino, nėko nebliko Kv. Tada mum labai sudegino, teip sudegėm, teip sudegėm, kad nieko nieko: ir tvora, ir medžiai – vìskas sudegė Kp. Vìskas sudegė – nei kuolo tvoroj neliko Lzd. Nakčia degė, vìskas ugnia nuejo Dbč. Nėko nedirbu, skausta vìskas – teip i stumu diena po dienos Dov. Jus (jis) vìską mokėjo, vìską dirbo Pl. Vìską o vìską pjautuvais, tiktai dalgėmi šieną pjovė Kpč. Viskàs su kirviais buvo išdaryta Krm. Šakių, peilių nebuvo – viską̃ su nageliais valgėm Sd. Žemės neturėjom – vìskas iš tų penkių pirštų Yl. Savoms rankoms vìską nudirbt reikėjo: daržus diegti su rankoms, linus rauti su rankoms Kl. Ans vìską dirba: kokius darbus paema, tokius – y[ra] sugebąs Žlb. Šerties, gyvoliai – vìskas anam rūpa Varn. Ir malka kapot, ir važiuot miškan – viskas man Kpč. Man gi reikdavo ir šienas grėbt, ir rugiai imt, ir grikiai raut – viskàs gi Sld. Tiktai pjauti nemokėjau, o teip kitką viską̃, viską̃ dirbau Als. Dabar vìskas atliepia: ir ašaros, i tie nemalonumai Žlp. Šunį visko gali išmokyti – jis antro[je] eilė[je] nu žmogaus Trg. Patys pasibaigsma – i vìskas pasibaigs Kltn. Vìsko pragyvenau: i šilto i šalto – vìsko mačiau Kbr. Vìsko buvo – ir šilta ir šalta, vìsko Plvn. Eik eik, jau viskõ viskõ pasitaiko žmoguo Brs. Vìskam yra daiktas Sug. Vìskas skaudu, vìskas graudu [senatvėje] Krž. Kaip būčiu valgiusi, ką būčiu gėrusi, būtų vìskas buvę gerai Plt. Nebišpasako[ja] ans vìsko, kaip ka reik, nebė[ra] galvos žmoguo Šts. Ką ten galì vìską atminti, išpasakoti Skd. Kiek aš viskõ girdėjęs – viską̃ užmirštas Tl. Seni žmonys – vìskas užmirštà Vyž. Ažsimiršta viskàs par laiką Dgč. Savo kalbos nepamesk, viską̃ susigaudysi Brs. Lėkiau vìską pametus namo Pl. Vienas nėko negalia padaryti, du trys viską̃ padarys Pp. Turėjo viskõ mokėt – ir aust, ir akėt Jnšk. Lytus lyna, builės pūna, tankiai viskõ būna Pln. Kad ans pri tos jūros nora, viskàs anam ta jūra kvepa Pkl. Par tokį amžių esu viską̃ regėjusi – balto i juodo Yl. Viską̃ pamiršau, i viskàs mun praejo teip kaip sapnė[je] Yl. Niekas su mane nekalba lietuviškai, aizmìršau vìską Cs. Aš jau pasenau, prapuolė balsai i viskàs Sd. Viskàs kietas (keičiasi), viskàs nyksta ant ta saule Sd. Tę boba sena, tę jumiem prigiedos vìsko Srj. Tas seniukas viską̃ matė, viską̃ žino Akm. Kas netinga, tas viską̃ moka Akm. Jis moka – traktoriais, viskuõ važiuoja Všt. Pri svetimų viskàs jau neb teip beišeina Trk. Mašinom daro viską̃ Dbg. Jis vìską moka dirbti Rmč. Aš esu daug dirbusi, daug audusi: vìską dirbau, kas dirbamà yr Prk. Gali viskuõm išmegztie: ir gaidžiais, ir baronuku, ir peteliškėm, tik dar̃ nėra siūlo Brb. Vìskas persiduoda: kokie tėvai, tokie i vaikai Rg. Viskàs iš motriškų kilna Rdn. Ka jėgos nebėr, vìskas kliūna Krš. O buvo speigota žiema, nušalo vìskas, sodnai Krš. Bus da viskõ: ir lis, ir snigs Ėr. Šiemet viskàs vėlyvas buvo Ėr. Oras drėgnas – vìskas pela Ktk. Viskàs šūdas, sakau, ka tik tie miežiai da nesupūtų Trk. Anam sekas – užauga viskàs: javai, viskàs Sd. Šiek tiek užlijo, tai pradėjo viskàs augt, kad ne – viskàs būtų išdžiūvę Mžš. Vieni metai bais lietus lijo, vìskas prigėrė Grž. Dabar auga vìskas Erž. Atgijo viskàs po lietaus Bgs. Kap lietus būna, an lauko viskàs dera Dg. Jei tep lis, ir čia ižmirks viskàs Drsk. Vìskas užaugdavo anksti Grnk. Nuog laukų suvežėm viskun vìską, nei pėdo neliko Drsk. Vìskas sugedo, vìskas pairo – plūgai, akėčios Ūd. Vìskas pabrango, vìskas prapuolo – gatavai nieko nebėr Slm. Ka valgyt nori, vìskas skanu Grz. Vìską reik parleisti par amžių gyvenant Všv. Daba nebėra nieko [uogų], užako, vìskas užbuvo (apie pelkes) Škt. Kad ans važiavo, viskas turėjo anam iš kelio traukties Sg. Kad atėjai, aptarnauk dabar sulig viskuõ: i darbu, i valgiu, viskuõ Bsg. Vìskas pasibaigia: ir dantys pasibaigė, ir plaukai pasibaigė, bent keli plaukai bėr Plvn. Senas [tėvas], jau pasibaigė jo vìskas Ktv. Vìskas supuvo, vìskas praėjo, vìskas paliko, tik vienas grabelis beliko Bsg. Kunigui turi viską̃ pasisakyti Sk. Praėjo viskàs kaip upėj vanduo Jnšk. Žmogus pagyvena, pasensta, ir baigta – viskám ateina savo laikas Jnš. Vìskas gerai, vìskas skanu, sveikesni žmonys [seniau buvo] Pš. Sėdžia pašalė[je] i noria, kad vìsko būt Brž. Granata sprogo, šukė i nutraukė jam viską̃ Sml. Ataėmė mėsą, duoną, ką turėjom iš maisto, vìską vokiečiai paėmė Sb. Ing viskõ eina te kemija (trąšos cheminės), nesveika Drsk. Mes šiemet buvom ažvažiavę, bet vìsko nepaturojom Akn. Vìskas buvo iš lino, nuo arklio gūnios ligi šieniko Alz. Viskàs gi iš linų – ir baltiniai, ir patalai, ir pasiklojimas Kdn. Vìskas o vìskas numiniai buvo (apie drabužius) Krž. Vìskas iš linų, tai ir maišai būdavo [lininiai] Žg. I padirbom audeklus, i nešiojėm, o daba vìskas pirkta Nt. Ir kelnias nešiojom pakulnėm, ir marškinius, ir paklodes – vìskas vìskas buvo naminiai Pl. Iš ąžuolo išeina vìskas: arba rogės, ar ratai, ar baldai Brb. Naktigoniai, visą naktį būdami, vìsko prasimano Pl. Tik arkliam [buvo] šienas, kokios viksvos, apačios – karvėm, o dabar karvėm viskàs Slm. Kiaulės neturi, viskàs karvei Mžš. Ubagam duodavo viską̃ – ir lašinių šmotą, bet ką, kas ką pamislia Kp. Čia juodas smėlys – labai gerai vìskas auga Kvr. Visi sunkumai, viskàs praeina kaip sapnas Žl. Vìsko užgyveno ir vìską paliko (mirė) Žl. Viskàs blogai senam – sopuliai vieni Ukm. Gimdė i išsirakino vìskas – nesueina kaulai Ūd. Ką pasidarai namie, tas vìskas gerai Ssk. Išlėpę viskàs [nuo sausros] Aln. Aš viskuõm buvau, o dabar – niekuom Lb. Vìskam yr galas – benguos Krš. Vìsko seniau buvo ir vìsko dabar yra Ad. Dar̃ žmonės vìsko pilni, pavalgę Stk. Tie tai labai gražiai gyvena, labai viskõ turi Mžš. Algas ema ir gyvulių laiko, tai už gyvulius paema, tai ko gi – turi bieso vìsko, vìsko turi Skp. Užtai nieko negalvoji, kad viskuo aprūpintas, kad tau visko per kraštus V.Bub. Kožnas turi svirną, te grūdai, tenai viskàs Pb. Reikia buvo vìską daryt kirviu Nmč. Nesiseka darbas – viskas iš rankų krinta Msn. Pirmiau žmonės vežė parduot viską̃ miestuosnan LKT 286(Čb). Kas ko tura, žmonys į turgų veš viską̃ Akm. Amžius vìską paėmė (pasenusi nebeatmenu) Srj. Vìskun vìską padarė Mrc. Vaĩkeli, su viskuõj vargas buvo DrskŽ. Šituoj vìskuoj jumiem tik pasiskundžiu Drsk. Kas tuo viskuo kaltas, kad žmonės tarp savęs teip nesugyvena, be meilės Ktč. Iš to vìsko aš nejaudinaus Plšk. Šitiej vaikai dūksta, viskõ nori Azr. Viską̃ vaikai palakstę suvalgo Aln. Labai daug bičių žmogus laikė, jis mirė – ir vìskas pragaišo Grv. Pagurino viską̃ (visus indus), ką turėj[o] Asv. Te vìskas išmaišyta – nei kelio, nei tako Stk. Ūdrų buvo, ančių, laukinių vištyčių – viskõ Obelioj buvo Pg. Iš manęs juokiasi, kad aš noriu vìską žinot LKT254(Srv). Maistas man vìskas, jokie vaistai nepadeda Mrj. Gražus augalėlis, bet vìską nustelbia PnmŽ. Pasibaigė vìskas – vyro [ūkyje] nėr, i nieko nėr PnmŽ. Dabar viskàs kitap atrodo Plm. Jy (motina) ir duona, ir pinigais – viskuõj mumiem dav[ė], kol mes prasgyvenom Sn. Kiek mes jiem vìskuom pridavėm – ir kruopom, ir duona, ir pienu Pv. Muša gardus, viską̃ – kojų baisiai didelių [arklys] Sn. Raganos duktė… matė viską VoK132. Tie medžiai čia, ten šventas aukuras. Taip viskas, lyg manęs dar tebelauktų Vd. Viskas kaip vienas ežeras plūduriavo A1884,380. O, vaikel, greičiau kaip viskas kinta žmogaus širdis Vd. Duok, Viešpatie, mumis viską pikta pergalėtie Tat. Po tam vìskam žmogeliui ponas dovanojo arklį ir vežimėlį, katruos ans norėjo pavogt BM237(Vl). Namo namo, sveteliai, namo, išgėrėt arielką, vìską iš tarielkų, jau prašom išeit DrskD230. Ji prisidėjo toj skrynioj visokių valgių, aukso ten, visko, tas seseris įsodino ir užrakino DvP98. Tvarte, apgulta paršiukų, viskuo patenkinta pūkštė veislinė kiaulė J.Avyž. Iš viskõ matosi, kad jis sukčius Sml. An senatvės nuo vìsko nupranti Žl. Reik turėti Agotos duonelės, ta saugo nuo viskõ Sd. Arnykas nuo viskõ: nuo susimušimo, i virt išgert – senobiniai vaistai Sdb. Kaimo žmogus prie visko pripranta J.Mik. Medus su viskuõ skanu Alz. Naminė [duona] tai su vìskuo – ir su pienu [skanu] Slm. Su viskuõj atlekia dykiai, su vaikais raust [bulvių] Drsk. Gali imtie arklį ir kamanas su viskuõm Lzd. Su viskuõ turiu penkis rublius Plut. Aš apsirengus su baltiniais ir su viskuõj – aš apsirengus vaikštau Drsk. Su skarom, su viskuõm pabėgo Sn. Krautuvė atvažiuos su vìskum: su gėrimais, su visokiais užkandžiais gražiais Žgč. Mergaitę ji i su drabužiu skriaudė, i su vìskuom Smln. Su vìskuo mušdavo, su kuo nutverdavo Jrb. Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su viskuõ – neskyrė nė biškio Als. Už viską Dievui kojas pabučiuok (padėkok) Tr. Tų dukterų gaila, o vyro už vìsko [labiau] Vdk. ^ Eina kaip vìską atsėjęs Eig. Augina šiandien sūnų, kad net viskas traška I.Simon. Vìskas gerai, tik vainikas kreivai Lkš. Vaikis kepurę pakels, maus ir išmaus, o tu paliksi su viskum̃ (su negarbe, nemalonumais) Krš. Ne viskas gardu, kas gardžiai kvepia LTR(Auk). Viskõ turia, tik paukščio pieno trūksta! LKT159 (Škt). Kaip visko yra, ir kiaulė gaspadinė LTR(Šd). Viskas eina ant šuns uodegos LTR(Srd). Viskas jam negerai, viskas ne taip, visi barščiai be druskos J.Balt. Pilvas vìsko išmokina Vdn. Kad ir labai norėsi, visko neapkėsi Tr. Vienas ant visko moja, kitas ir uodus žaboja LTsV300. Viskam savas laikas ir vieta J.Avyž. Kol akys mato, vìsko reikia Prng. Vìską pragyveni žmogus, tik vieną mirtį nepragyveni KzR. Bėda vìską žmogų išmoko, o raškažius nėko gero End. Vìskas Dievo galybė Brb. Man Dievas padėjo – viskõ turėjau Sug. Dievas davė vìsko, tik nedavė gana Brž. Akys ne duobės – viską mato Tr. Geros girnos vìską mala (apie viską valgantį) Bgt. Kai gimsta, kumščios sugniaužtos – vìskas mano, kai miršta, rankos išskėstos – nieko ma[n] nereik Jrb. Duok Dieve viską žinoti, o ne vis (bet ne viską VP13, NžR) dirbti S.Dauk. Apmąstyk viską, ką sakai, bet sakyk ne viską, ką mąstai prš. Ne viskas gera, kas gražu PPr214(Jnš). Ne viskas auksas, kas žiba, ne viskas smala, kas kiba LTsV232. Laikas bėga – viską ėda LTR(Srd). Ka vìskas y[ra] laikinai: čia krikštynos, čia budynės End. Viskas po šaukštų Šlu. Be akių, bet viską mato (veidrodis) LTR(Mrj). Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau (langas) LTR. Dvylektasis viską laiko (pamatas) LTR(Užv). Kas už viską greitesnis? (mintis) Brž. Kalbėt vìską moka, tik į medį nelipa (čigono arklys) Žg. ║ vartojamas pabrėžiant sakomą teigimą: Ir loja, ir keikia, ir vìską to motina Ps. Ejo ejo par Lietuvą viskàs: kas nori, tai ją mindo Žl. I miežiai pjautini, i vìską, o jis gulia kai maišas LKT163(Rs). Juodu tei ilgai buvo i sutiko tei[p] gražiai, vìską [p]Vlkš. Reikia visur kur samdyt, visur kur prašyt – viską̃ Ppr. Pasodyti medžiai čia, viskàs Azr. Iš jo ėmė visa čia apylinkė te geležis, te vìską Sb. Daba kaip deda į gurklį (pasigeria), tai visokios avarijos, vìskas Gsč. ║ nom. praedicativus šventa (apie ką labiausiai vertinamą, branginamą): O toj duona tai buvo viskas, o čia badus – an dienos gauni kepaluką Sn. Toki mada – jau žemelė viskàs Plt. Šuva jam (ponui) vìskas Pl. ║ nom. praedicativus Adm baigta, gana: Viskàs – daugiau teip nebus Sug. Nė[ra] žmogaus, i viskas Žlb. Su mintuvais laužė tus kietus linus, i vìskas Pln. Siūlus uždedi, padirbi skieminis, i vìskas Sd. Nora gerti kaip pasiutusi, i viskàs Rdn. Nebė[ra] mun gyvenimo, i viskàs Trk. Spjauk jam barzdon, ir vìskas Msn. Mergaičių neranda – nėra, ir vìskas Kp. Jei y[ra] koks nevėkšlis, gali šerti kaip nori – neauga, i vìskas Ms. Šlapiu laiku su klumpiais mediniais kaukš kaukš kaukš ir eiti, i vìskas Bdr. Kol jaunas, vìskas būdavo gerai, sveikata silpnėja – ir vìskas Plvn. Nedaug bepalijo – nulėkė keli lašeliai, ir vìskas Slm. Seniau pagraban nešdavos sviesto, duonos, kiaušinių, o dabar kas gi – tik vainiką nusinešė, ir vìskas Rk. Dabar nei verpia, valandas atkrutėjo, ir vìskas Str. Pagenda akys seniem, i vìskas LKT209(Dkš). Aš linkiu, kad išsipildytų jūsų troškimai – štai ir viskas V.Myk-Put. ║ nom. praedicativus galas, baigta, blogai: Sakau, ka šaus, lai šauna – ta jau viskàs yr jau Klk. Kad neatvažiuotų, vìskas būtų Lb. Jau viskas, jau reikia laukt, kada pašauks (kada mirsiu) Sn. Ką paklausei, pasakė [vyras], ką reikėjo, paklausė, ir vìskas – tai reikėjo kentėt Jrb. Jei sprogsta [kamuolinis žaibas], ta jau vìskas y[ra] End. Cakt įkanda [bitė], i vìskas – supunta baisiausiai Krž. I tų vaikų nėkas nevežė nė pri daktaro, susirgo – i susir̃go, viskàs Jdr. O su keturiais sykiais visas jo dvylika galvų nukirto; tai su smaku buvo viskas BsPI7. Ir aš su tokia baime, žinau, kad rytą ateis užmušt, jau ma[n] gero nebus, vìskas KzR. Vakaruškos[e] čia pat padainuodavom, ir vìskas Rgvl.
◊ dėl vìsko dėl visa ko, dėl visa pikta, bėdai ištikus: Te tau dėl vìsko, sako, kreida – balta, juoda, raudona (ps.) Pl.

po vìskam (po viskų̃ Bgt, viskám Vlkv; Rtr, po vìsko (viskõ); L, po viskuõ) DŽ

1. baigta, blogai, galas: Prie kožno darbo turi drapana būt: su gera kalvėn nueik, malūnan nuvažiuok – i po viskuõ! Mžš. Šieno neturia, tai i po vìsko – gyvuliai dvesia Jrb. Gausi par subinę – i būs po viskõ Tv. Atejo vilkas, papjovė tas karves i po viskám (ps.) Ign.

2. pasibaigus pamaldoms: Atsiveda da kelios mamos po viskám vaikus Kt. Išeina iš bažnyčios po viskám Db.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

viskas — vi̇̀skas įv. Jíems vi̇̀skas sẽkasi … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
viškas — ×vìškas sm. (2) KŽ; FrnW 1. Rtr žr. viškos 2. 2. Sut žr. viškos 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
vist viskas — vist vìskas pron. def. viskas: Nuo sausrų ir karščių išdegė vist vìskas Krs … Dictionary of the Lithuanian Language
virsti — vir̃sti, ta ( ti), vir̃to RŽ 1. intr. R, MŽ, Sut, KBII159, N, O, K.Būg, M, L, Rtr, ŠT103, Š, P.Skar, FrnW, DŽ, KŽ neįstengti laikytis tiesiai, griūti, pulti, klupti (neišlaikius pusiausvyros): Vežimas vir̃sta NdŽ. Paslenkiu šluot pirkios –… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
vieta — vietà sf. (2) KBII82, K, Š, BŽ56, FT, DŽ, KŽ, (4) DP175,473,620; H, H197, B981, R, R273, 287,337,339, MŽ, MŽ366,383,451,454, I, Sut, N, M, LL86 1. SD1123, SD252, J, L, NdŽ, ŽŪŽ120, LzŽ plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta: Visur purvai, nėr… … Dictionary of the Lithuanian Language
apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt … Dictionary of the Lithuanian Language
turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
visas — vìsas, à pron. def. (4) K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; SD1198, SD407, Lex5, H, H154, R, R157, MŽ, MŽ208, Sut, KBII114, N, M, LL285, L 1. neskirstomas dalimis (nurodant objektą ar subjektą kaip visumą): Vìsas kepalas duonos DŽ. Vìsas… … Dictionary of the Lithuanian Language
žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

viskas

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

viskas

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link